Klaipėdoje ruošiami kibernetinio saugumo specialistai
Klaipėdoje ruošiami kibernetinio saugumo specialistai
Kibernetinis saugumas – milžiniška pasaulinė problema. LCC tarptautinis universitetas Klaipėdoje pamatė nišą ir ėmė rengti specialistus.
Gegužę Krašto apsaugos ministerijoje išleistoje Nacionalinėje kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje teigiama, kad Lietuvos pozicija pagal kibernetinį saugumą yra gana aukšta – esame šeštoje vietoje tarp pasaulio valstybių ir ketvirtoje Europoje. Nors bendras kibernetinių incidentų skaičius pernai išliko panašus kaip 2020-aisiais, atakos tapo sudėtingesnės, tikslesnės ir darančios didesnę žalą.
Tarp didžiausių pavojų – kenkimo programinės įrangos platinimas ir informacijos rinkimo (angl. phishing) atakos. Ne mažiau pavojingos ir sukčiavimo bei įsilaužimo atakos. Kaip pabrėžiama ataskaitoje, 2021 m. sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei užpernai (4,8 mln.).
„Kibernetinis saugumas pirmiausia yra saugumas skaitmeninėje erdvėje, – aiškino LCC tarptautinio universiteto verslo plėtros vadovė Aistė Motekaitienė. – Tai svarbių sistemų ir jautrios informacijos apsauga nuo skaitmeninių atakų ir vagysčių. Asmeniniame gyvenime siekiame, kad, naudojantis bankų ir kitomis e. paslaugomis, visi prisijungimai būtų saugūs, nes tai užtikrina mūsų asmeninės informacijos ar identiteto saugumą.“
Pašnekovė pripažino, kad kibernetinių grėsmių kasmet vis daugėja, jos tampa įvairesnės, o visuomenė dar nėra pakankamai atspari: „Technologijos vis auga ir tobulėja. Trūksta specialistų šioje srityje, tad ką ir kalbėti apie paprastus žmones, jų sugebėjimą eiti koja kojon su technologijomis.“
A. Motekaitienė atkreipė dėmesį, kad priklausomybė nuo to, ką darome skaitmeninėje erdvėje, kasdien auga – vis dažniau apsiperkama elektroninėse parduotuvėse, naudojamasi elektroninės bankininkystės paslaugomis, pastaraisiais metais dėl pandemijos išpopuliarėjo darbas nuotoliniu būdu. Dėl išaugusio debesijos technologijų naudojimo padaugėjo ir informacijos rinkimo bei sukčiavimo apsimetant atvejų, išpirkų reikalavimų – naujos aukos skaičiuojamos kas 10 sekundžių, o 2020 m. išlaidos visame pasaulyje siekė 20 mlrd. JAV dolerių, arba 75 proc. daugiau nei 2019-aisiais. „Tai parodo, kad vis dėlto kibernetinės higienos trūkumas yra didelis ir tokie įgūdžiai turėtų būti formuojami jau mokykloje ir vėliau“, – kalbėjo pašnekovė.
A. Motekaitienė taip pat akcentavo, kad net 95 proc. atvejų atakų įvyksta ne dėl technologijų, o dėl žmogaus klaidos, ir tai parodo žinių trūkumą, kvalifikuotų darbuotojų stoką. Žurnalas „Forbes“ skaičiavo, kad 2021 m. visame pasaulyje stigo daugiau 3,5 mln. darbuotojų kibernetinio saugumo srityje. Asociacijos „Infobalt“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje trūksta apie 14 tūkst. informacinių technologijų (IT) specialistų, o per ateinantį dešimtmetį šis skaičius gali išaugti trigubai.
„Ši sritis – viena sparčiausiai augančių darbo rinkų technologijų sektoriuje, per pastarąjį dešimtmetį ji išsiplėtė net 30 kartų, – pasakojo A. Motekaitienė. – Tai ne tik patraukli sritis, bet ir užtikrinta darbo vieta. Nedarbo lygis beveik dešimt pastarųjų metų buvo lygus nuliui. Tai galimybių gausa pasižyminti darbo sritis, kurioje visada yra vietos augti profesiniu atžvilgiu.“
LCC tarptautinis universitetas Klaipėdoje pasiruošęs bent iš dalies padėti šią spragą užpildyti – prieš metus pradėta kibernetinio saugumo programa, vykdoma nuotoliniu būdu, trunkanti šešis mėnesius ir ruošianti šios srities specialistus. Kaip teigė A. Motekaitienė, programos stiprumas yra tai, kad jai nebūtina turėti išsilavinimo IT srityje: „Ši programa puikiai tinka norintiems persikvalifikuoti ir pakeisti savo karjeros kryptį.“ Ji ruošiama bendradarbiaujant su tokiomis įmonėmis kaip „Nord Security“, „Ondato“, HWG ir „Blue Bridge“, kurios yra įsteigusios motyvacines bei darbą baigus programą iškart suteikiančias stipendijas. Studijas taip pat galima derinti su turimu darbu.
„Iš tiesų į šią sritį gali ateiti žmonės su įvairiausia patirtimi, – pasakojo pašnekovė. – Bet kas, kam įdomi ši sritis, gali siekti kurti savo karjerą – svarbiausia norėti, turėti motyvacijos ir siekti įsisavinti naujas žinias.“
Šaltinis: Žurnalas IQ, 2022 liepa Nr. 7 (148), Liepa Žeromskaitė
