fbpx

Klaipėdos universiteto mokslininkių išradimu siekiama neutralizuoti naftos išsiliejimų jūroje padarinius.

Klaipėdos universiteto mokslininkių išradimu siekiama neutralizuoti naftos išsiliejimų jūroje padarinius.

Dviejų Klaipėdos universiteto mokslininkių Tatjanos Paulauskienės ir Marijos Kataržytės idėja – vandenis užteršusius naftos produktus išskaidyti ir neutralizuoti aplinkai draugiškais biologiniais mikroorganizmais jau „eina“ išradimo patentavimo ir preparato technologijos sukūrimo kelią. Mokslininkių projektas laimėjo Mokslo, inovacijų ir technologijos agentūros (MITA) finansavimą, leisiantį sukurti ir išgryninti išradimo technologiją, ją patentuoti ir licencijuoti bei pasiūlyti tarptautinei rinkai.

KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto vyresniąją mokslo darbuotoją Tatjaną Paulauskienę ir Jūros tyrimų instituto mokslininkę, tyrinėjusią Baltijos jūros pakrantės taršą mikroorganizmais, Mariją Kataržytę prieš porą metų į komandą suvedė netyčia gimusi mintis – patikrinti, ar gali mūsų pakrantės smėlyje ir vandenyje aptinkami mikroorganizmai išskaidyti ir neutralizuoti naftos produktus. Pirmieji bandymai, atlikti laboratorijoje, buvo rezultatyvūs. Tai mokslininkes ir užvedė ant sėkmės kelio.

KU mokslininkės T. Paulauskienė ir M. Kataržytė ©

Baltijos jūros vandens ir pakrančių tarša naftos produktais – aktuali problema. Atvejai, kuomet fiksuojami didesni ar mažesni naftos išsiliejimai uostuose ar jūros vandenyse, nėra reti.. Europos Komisijos duomenimis, Baltijos jūroje intensyviai vyksta naftos transportavimas laivais – vienu metu jūroje plaukia daugiau kaip 2000 laivų, gabenančių naftą. Prognozuojama, kad artimiausioje ateityje krovinių gabenimas jūra bus dar intensyvesnis, o tai didina ir ekologinių incidentų riziką. Lietuva ir jos jūrinė aplinka šiame kontekste taip pat ne išimtis

„Mūsų kuriama technologija orientuota į didesnio mastelio išsiliejimus, kai naftos produktai pasklinda dideliame vandens plote ir jų jau neįmanoma surinkti mechaniškai. Teršalų neutralizavimo darbą turėtų atlikti mūsų išskirti mikroorganizmai“,- sako Tatjana Paulauskienė. Mokslininkė drauge su kolege šiuo metu  sprendžia problemą, kokia biologinė medžiaga galėtų efektyviai tarnauti išskleidžiant mikroorganizmus dideliuose nafta užterštuose plotuose. Iš MITA gautas finansavimas galutinei technologijai sukurti, jos metodikai aprašyti ir patentuoti, paspartins išradimo kelią praktinio panaudojimo link. Planuojami eksperimentai su šiaudais, aerogeliais, kurie galėtų ir tapti aplinkai draugiškomis mikroorganizmų pernešimo priemonėmis.

Jūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Marija Kataržytė sako, jog didžiausias šio etapo iššūkis – sukurti ir išgryninti efektyvią technologiją. „Iki šiol vykdėme tik laboratorinius eksperimentus, kai aplinkos sąlygas gali kontroliuoti, dabar mūsų laukia eksperimentai natūraliomis sąlygomis. Dar vienas svarbus kriterijus, kurio turime siekti, kad technologija turi būti ne tik efektyvi, bet ir nebrangi. Tada ji bus sėkminga ir naudojama praktiškai“,- sako M. Kataržytė.

Projektas, pavadintas „InoBioTech Baltija“, startuoja š. m. balandžio 1-ąją ir tęsis daugiau nei metus. Projektą mokslininkės įgyvendins drauge su KU atžaline įmone „Inobiostar. Išradimui „sukomercinti“ (t.y. išbandyti, parengti metodines rekomendacijas, pagaminti bandomąją medžiagą) skirta 100 tūkst. Eur. Kuriama technologija jau yra apsaugota – pateikta prioritetinė paraiška ir jos kopija Europos patentų biurui, o jos pagrindu pagamintą produktą bus siūloma licencijuoti. Pagrindine technologijos taikymo sritimi nurodomas vandens transporto sektorius. Tikslas – inovatyvios ir aplinkai draugiškos biologinio valymo technologijos, skirtos naftos teršalams skaidyti jūrinėje aplinkoje, kūrimas, taip siekiant užkirsti kelią vandens taršai Baltijos jūros regione, uostų akvatorijose ir jūros pakrantėse.

KU rektorius prof. dr. A. Razbadauskas teigia, jog tai ne pirmas KU mokslininkų išradimas, pelnęs tarptautinį pripažinimą ir sėkmingai praėjęs kelią nuo mokslo idėjos iki technologijos, naudojamos versle. „Inovacijos, kurios virsta patentais ir technologijomis – viena iš universitetų kuriamų pridėtinių verčių ir turbūt visų jaunųjų mokslininkų tikslas. Šis išradimas, orientuotas į Baltijos jūros ekologinių problemų sprendimą, mums reikšmingas ir tuo, jog atspindi mūsų nusibrėžtą strateginę kryptį – prisidėti prie regiono specializacijos formavimosi ir ekonominės pažangos, tampant regiono specializacijai aktualių mokslo žinių centru“,- sako KU rektorius.

Teigiama, jog didžiausią žalą išsiliejusi nafta padaro pasiekusi negilius vandenis ar krantą, užteršdama jautrias buveines ir pakenkdama tose pakrančių vietose gyvenančioms rūšims. „InoBioTech Baltija“ technologiją būtų galima naudoti ir labai sekliuose vandenyse, mažesniame nei 5 ar 10 metrų gylyje, ir ji neturėtų neigiamos įtakos jūros dugne gyvenantiems organizmams.

Partnerio turinys: Klaipėdos universitetas

Naujienlaiškio prenumerata

© 2020 Klaipėda iD. Visos teisės saugomos

Sukurta:

© 2020 Klaipėda iD. Visos teisės saugomos

Sukurta:

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.​