Uostamiestis, kurį
paprasta pamilti
bet kuriuo metų
laiku.
Uostamiestis, kurį paprasta pamilti bet kuriuo metų laiku.
Klaipėda nėra didelis miestas, tačiau kultūros prasme ji – milžiniška. Jos žavesys slypi ir pajūrio gamtoje – nenustebk, jei vėjas ir paplūdimio smiltys kartkartėmis belsis į duris.
Klaipėda mėgaukis
visais metų laikais.
Pasivaikščiojimai pajūriu rudenį.
Rudenį poilsiautojai palieka Klaipėdos miestą ir į gatves išeina tikrieji klaipėdiečiai, vertinantys ilgus pasivaikščiojimus pajūriu labiau nei saulės vonias. Jų džiugesiui netrukdo net ir smarkus vėjas, šiaušiantis bangų keteras – Klaipėdos gyventojai jį pasitinka su vandens kostiumais ir banglentėmis rankose. Taip pat ruduo – naujų teatro pasirodymų ir miesto parodų metas.
Vėsi žiema ant smėlėto kranto.
Žiemos Klaipėdoje nėra nei šaltos, nei melancholiškos, bet pajūrio klimate gyvenantiesiems dažnai tenka užsivilkti lietpalčius ir apsiauti neperšlampamus batus. Kalėdos čia kvepia imbieriniais meduoliais, o miestą puošia girliandos bei ledo čiuožykla po atviru dangumi. Jei žiemos metu užklysi į paplūdimį, pastebėsi pirtyse įkaitusius klaipėdiečius, lekiančius atsivėsinti jūros link.
Vėluojantis nuostabusis pavasaris.
Į Klaipėdą pavasaris dažnai užsuka kiek pavėlavęs, tad gyventojai pasitinka jį dėvėdami jaukius megztinius. Tai bene trumpiausias metų laikas – pajutę saulės šilumą, klaipėdiečių dviračiai vėl išrieda į gatves, kojos juos neša pajūrio takais vandens link – visai kaip ir vasarą. Savo duris atveria kavinių lauko terasos, o filmų, šokių ir muzikos festivaliai ir vėl grįžta į smėlėtą pajūrį.
Vasara Klaipėdoje - tai amžina romantika.
Mūsų vasaros ilgos, o šilti vakarai – begaliniai. Ankstyvąją saulę klaipėdiečiai sveikina pajūry, kuomet jų skruostus bučiuoja gaivi ryto vėsa. Pietų pertraukos metu miesto gyventojai užkandžiauja žvelgdami į melsvą tolį – vandenį, susiliejantį su dangaus skliautu. Dienos rūpesčiams pasibaigus, jie kviečia draugus į miesto renginius ir, šokdinami vasaros vėjo, linksminasi iki pat paryčių.